Sąvokos

Abstrakcija – dailės kūrinys, kuriame nevaizduojami realūs daiktai.

Dėmesingas įsisąmoninimas – psichologinė tobulėjimo ir meditacijos praktika. Sąmonės būsena, kai įsisąmoninama ir išgyvenama asmeninė patirtis realiu laiku, pernelyg neįsitraukiant į tai, kas vyksta aplink.

Lokali spalva – tikroji daikto arba jo dalies spalva, regima išskaidytoje baltoje šviesoje. Būdinga viduramžių, renesanso, klasicizmo, akademizmo tapybai.

Minimalusis paviršius – paviršius, kurio vidutinis kreivis kiekviename taške lygus nuliui.

Monumentalus kūrinys – stambių fromų, dažnai svarbaus visuomeninio turinio kūriniai.

Opartas – optinis menas, XX a. 7 deš. abstrakčiosios dailės kryptis, grindžiama regėjimo fiziologija ir psichologija. Meno kūriniams būdinga gilumos, judėjimo, mirgėjimo, pulsavimo iliuzija.

Potapybinė abstrakcija – JAV vėlyvojo modernizmo tapybos kryptis. Dailininkai vengė tiesioginės psichinės saviraiškos, siekė objektyvizuoti kūrybos procesą. Akcentuotas kūrinio materialumas.