Sąvokos
Apropriacija – tai kūrybinis principas, pagrįstas populiarios kultūros vaizdinių ar meno kūrinių, jų elementų “pasisavinimu” ir pateikimu naujuose deriniuose ar naujuose kontekste, suteikiant jiems naują prasmę.
Arka – (lot. arcus – lankas), lanko pavidalo kreivinė konstrukcija, galais atremta į atramas. Arką sudaro: pėda (atrama), kakta (2 šoninės plokštumos), nugara (viršutinė išgaubta dalis), gomurys (apatinė įgaubta dalis), viršūnė (aukščiausia gomurio vieta), raktas (viršūnės akcentas), strėlė (aukštis nuo žemiausio gomurio taško iki viršūnės).
Atikas – (gr. attikos – kilęs iš Atikos), dekoratyvinė sienelė virš vainikuojamojo karnizo, užbaigianti pastato fasadą ir užstojanti stogą.
Dekonstrukcija parodo, kaip vaizdinyje ar tekste gimsta prasmė, atskleidžia, kad jie gali turėti daug skirtingų, net viena kita prieštaraujančių prasmių, išardo ir demaskuoja populiariosios kultūros stereotipus.
Frontonas – (pranc. fronton, it. frontone, lot. frons), architektūros elementas, dengiantis ertmę tarp dvišlaičio stogo ir vainikuojamojo karnizmo.
Kičas (vok. Kitsch) – menkavertis, neskoningas, masinei kultūrai priskiriamas menas, kuriamas mėgdžiojant vadinamąjį aukštąjį meną.
Kompiliacija (lot. compilatio – apiplėšimas, vogimas) – nesavarankiškas veikalas, parašytas naudojantis kitų autorių skelbta medžiaga ir neturintis savarankiškų apibendrinimų bei interpretacijų.
Masinė kultūra – moderniojoje visuomenėje vyraujantis kultūros tipas; standartizuotos dvasinės vertybės, skleidžiamos masinės komunikacijos priemonėmis. Masinės kultūros problematika Vakarų socialiniuose ir kultūriniuose moksluose išryškėjo po Antrojo pasaulinio karo. Masinė kultūra buvo siejama su masine visuomene, kuri susiklostė kaip modernizacijos, industrializacijos, urbanizacijos, standartizacijos procesų rezultatas. Sąvoka masės (ang. mass) akademinėje ir populiariojoje literatūroje išstūmė 19 a. pabaigoje–20 a. pirmoje pusėje Vakarų (ypač britų) kultūroje paplitusią minios (ang. crowd) sąvoką.
Pastišas – pastišas (pranc. pastiche – mišinys), kompiliacinis dailės kūrinys, sudarytas iš detalių, motyvų, elementų, pasiskolintų iš kito autoriaus kūrinio, šaltinio, t. p. imituojantis kokį nors svetimą stilių, manierą. Terminas vartojamas tiek neigiama, tiek teigiama prasme, pabrėžiant neišradingą, kompiliacinį dailės pobūdį arba nurodant kūrinį, kuriam būdingas sąmoningas meninių skolinių rinkinys.
Poindustrinė visuomenė – visuomenė, kurios ekonomiškai aktyvių žmonių dauguma dirba paslaugų ir informacijos apdorojimo sektoriuose ir kurios plėtros svarbiausiais veiksniais tampa teorinės žinios ir politinio poveikio priemonės. Žmogaus sąveiką su gamta vis labiau keičia žmonių tarpusavio bendravimas. Poindustrinės visuomenės svarbiausi bruožai ekonomikoje − pereinama nuo prekių gamybos prie paslaugų ekonomikos, darbo jėgos rinkoje sumažėja darbininkų klasės reikšmė, kultūros srityje − didėja universitetų, kitų mokslinio tyrimo institucijų reikšmė, jie iki tam tikros ribos tampa svarbesniu nei verslo įmonės inovacijų ir plėtros veiksniu, politikoje − vadinamųjų savamokslių politikų veiklą labiau veikia arba ją keičia intelektinės technologijos. Poindustrinės visuomenės pagrindinė figūra − išprusęs darbuotojas.
Portalas – (lot. porta – vartai), puošni monumentali, architektūros ir skulptūros elementais dekoruota įeiga į pastatą arba pagrindinę patalpą.
Portikas – (lot. porticus), pastato dalis – prieangis, kurį sudaro dengta kolonų galerija, dažniausiai su frontonu arba atiku. Dažniausiai išsikišęs, kartais būna dviaukštis. Susiklostė senovės Egipto, paplito senovės Graikijos ir Romos, vėliau – renesanso, klasicizmo ir neoklasicizmo architektūroje.